Antibiotikai ir alkoholis

Gydytojas, skirdamas antibakterinį vaistą, informuoja pacientą, kad kartu su antibiotikais vartoti alkoholį griežtai draudžiama. Dauguma žmonių stengiasi laikytis šios rekomendacijos, tačiau jei gydymo kursas sutampa su reikšmingais įvykiais ar šventėmis, kyla pagunda sulaužyti draudimą.

Įrodymais pagrįstos medicinos požiūris į šią situaciją yra prieštaringas, nes nebuvo atliktas nei vienas visavertis tyrimas, kurio rezultatai leistų visapusiškai įvertinti neigiamas alkoholio ir antibakterinių vaistų vartojimo vienu metu pasekmes. Tai nereiškia, kad galite ramiai juos derinti, joks sveiko proto gydytojas to nerekomenduos. Norint suprasti, kaip pavojinga vartoti alkoholį antibiotikų terapijos kurso metu, straipsnyje aprašomos bendro šių medžiagų poveikio organizmui pasekmės, pateikiami žinomų vaistų ir alkoholio turinčių gėrimų derinio pavyzdžiai.

Alkoholio ir antibiotikų poveikis organizmui

Šventės mūsų šalyje tradiciškai švenčiamos vartojant spiritą. Daugelis žmonių net sirgdami negali išsižadėti šio malonumo, pamiršdami, kad alkoholis mažomis dozėmis atpalaiduoja ir ramina, o didelėmis dozėmis sukelia rimtų sveikatos problemų. Tarp jų:

• Kepenų funkcijos sutrikimas.
• Per didelis stresas virškinamajam traktui.
• Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
• Smegenų ląstelių mirtis.
• Lėtinės inkstų ir šlapimo pūslės ligos.
• Nervų sistemos sutrikimas.
• Sunkus pagirių sindromas.
• Depresinė būsena, nervų suirimas.

Sergant alkoholiniais gėrimais gerti tikrai neverta. Tai papildomai apkraus organizmą, kuris jau dirba avariniu režimu, kovoja su liga.

Prieš 90 metų pristatyti antibakteriniai vaistai greitai tapo paklausiu vaistu ir išgelbėjo milijonus gyvybių. Antibiotikų veikimo principas yra gebėjimas sunaikinti patogenines bakterijas, sunaikinant jų struktūrą; blokuoti dauginimąsi, užkirsti kelią patogenų augimui, o po to imuninei sistemai suteikiama galimybė pačiai susidoroti su liga.

Antibakteriniai vaistai veikia žmogų kuo agresyviau, pažeidžiant imuninės sistemos gebėjimą savarankiškai kovoti su liga. Jų naudojimas yra priverstinė būtinybė esant bakterinei infekcijai, su kuria organizmas vienas negali susidoroti. Tik profesionalus gydytojas turi teisę skirti tokius vaistus. Kategoriškai neįmanoma gydytis savarankiškai, ypač jei liga yra virusinė, kai antibakteriniai vaistai yra nenaudingi.

Antibiotikai padeda išvengti sunkių ligos pasekmių, tačiau jų vartojimas sukelia daugybę šalutinių poveikių:

• Natūralios skrandžio mikrofloros slopinimas.
• Sumažėjęs imunitetas, organizmas nepajėgia atsispirti ligos sukėlėjams.
• Kepenys negali visiškai išvalyti organizmo nuo toksinų.

Blogėja žmogaus savijauta, atsiranda vangumas, silpnumas, depresija, paūmėja lėtinės ligos.

Nesunku įsivaizduoti, kas nutiks nelaimingam organizmui, derinant antibiotikų terapijos kursą su žiauriomis puotomis. Imuninei sistemai, inkstams, kepenims ir virškinamojo trakto organams teks dviguba našta, su kuria susidoroti itin sunku. Dėl to dabartinė būklė gali pablogėti, o liga nuo ūminės fazės pereis į lėtinę, kurią gydyti yra daug sunkiau.

Alkoholio įtaka antibakterinių vaistų poveikiui

Įrodymais pagrįsta medicina nežino konkrečių pavyzdžių, kaip susilpnėja antibiotikų poveikis vartojant alkoholinius gėrimus. Kartais net susiklosto priešinga situacija: padaugėja fermentų, greičiau suyra ir vaistas. Tačiau galimas ir kitas scenarijus, kai vaistas prastai pasišalina iš organizmo, kaupiasi ląstelėse ir dėl to atsiranda nepageidaujama reakcija.

Yra dvi keistos teorijos, paaiškinančios, kodėl antibiotikų ir alkoholio nesuderinamumas laikomas moksliniu faktu. Pirmasis sako, kad antibakteriniai vaistai iš pradžių buvo naudojami lytiniu keliu plintančioms infekcijoms gydyti. Gydytojai tokių ligų buvimą laikė nesaikingumo ir charakterio silpnumo požymiu, o draudimas gerti alkoholį tapo savotiška bausme.

Antroji teorija atsirado Antrojo pasaulinio karo metais, kai sužeistiems kariams prireikė penicilino. Vaistų buvo tiek mažai, kad, pasak legendos, gydytojai bandė jį išskirti iš šlapimo. Bėda ta, kad kariai laisvalaikiu mėgdavo gerti alų, kuris veikia šlapimą varančiai ir mažina mikroorganizmų koncentraciją. Todėl alkoholiniai gėrimai buvo uždrausti, o medicinoje pamažu įsitvirtino postulatas, kad alkoholis ir antibiotikai nesuderinami.

Šiam teiginiui yra daug priežasčių. Gydytojai pažymi, kad pacientams, kurie vartojo alkoholį kartu su antibakteriniais vaistais, pasveikimas buvo daug lėtesnis nei tiems, kurie vedė blaivų gyvenimo būdą. Priežastis yra ta, kad alkoholio vartojimas kartu su antibiotikais yra kupinas kitų neigiamų pasekmių, susijusių su imuninės sistemos pablogėjimu. Reguliariai vartojant alkoholinius gėrimus, neįmanoma nustatyti teisingo dienos režimo tinkamai ilsintis ir laikantis dietos. Tuo pačiu metu vitaminai, mineralai ir maistinės medžiagos negali būti visiškai pasisavinamos ir organizmas palaipsniui išsenka. Dėl to paciento vaistai bus neveiksmingi.

Alkoholinių gėrimų ir antibiotikų suderinamumas

Šiuolaikiniai antibiotikai yra švelnūs. Jų derinys su alkoholiu daugeliu atvejų neturi stiprių neigiamų pasekmių organizmui. Gydytojai nustato daugybę vaistų, kurių negalima derinti su stipriaisiais gėrimais. Jų asimiliacijos greitis yra susijęs su tų pačių fermentų, atsakingų už etanolio - alkoholinių gėrimų pagrindo, skilimą, darbu. Fermentai negali susidoroti su didžiuliu darbu, todėl vaistas kaupiasi organizme. Tai sukelia šalutinį poveikį, kurį žmogus netrukus pajus pats.

Antibiotikų ir alkoholio sąveika sukelia daugybę neigiamų pasekmių:

• Sunkus į migreną panašus galvos skausmas.
• Pykinimas Vėmimas.
• Galvos svaigimas, sąmonės netekimas.
• Greitas širdies plakimas, aritmija.
• Karščiavimas, padidėjusi temperatūra.
• Stiprus prakaitavimas.
• Nemiga.
• Būsena, artima depresijai, dirglumui.
• Silpnumas, mieguistumas, jėgų praradimas.
• Kepenų uždegiminiai procesai, gelta.
• Skrandžio skausmai, kuriuos sukelia gastritas ir opos.

Disulfiramo tipo reakcija

Dažniausia ir pavojingiausia neigiama pasekmė yra į disulfiramą panaši reakcija. Šis narkotikas, vartojamas gydant priklausomybę nuo alkoholio, gali paveikti fermentų, perdirbančių etilo alkoholį, darbą. Metabolizmas susideda iš dviejų etapų:

1. Etilo alkoholis suskaidomas iki acetaldehido.
2. Acto aldehidas paverčiamas acto rūgštimi.

Antrojo etapo neužbaigtumas sukelia stipriausią pagirių sindromą. Vaistą vartojantiems alkoholinių gėrimų mėgėjams sutrinka savalaikio etanolio padalijimo procesas, o įpylus alkoholio dozę, organizmas perpildys toksinių medžiagų. Neįmanoma gerti alkoholio apsvaigimo būsenoje, pacientas atsikrato priklausomybės.

Į disulfiramą panašios reakcijos požymiai yra panašūs į sunkių pagirių:

• Šaltkrėtis.
• Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis.
• Pykinimas Vėmimas.
• Traukuliai.
• Alerginės reakcijos.
• Galvos skausmas.
• Kvėpavimo takų sutrikimas.

Pastarasis į disulfiramą panašios reakcijos pasireiškimas laikomas pavojingu gyvybei dėl mirties tikimybės. Bandydamas maišyti antibiotikus ir alkoholinį gėrimą, pacientas turi būti atsargus, atidžiai stebėti jo būklės pokyčius. Pasekmės gali pasireikšti per puotą arba praėjus 4-5 valandoms po jos. Esant tokiai situacijai, turite nedelsdami kreiptis į gydytoją.

Antibiotikų ir alkoholio vartojimo kartu poveikis kepenų ir virškinimo trakto veiklai

Pagrindinė priežastis, kodėl draudžiama kartu vartoti antibiotikus ir alkoholį, yra toksinio kepenų pažeidimo grėsmė. Jos fermentai negali vienu metu pasisavinti vaisto ir etanolio. Šioje kovoje dažniausiai laimi alkoholis, o vaistas kaupiasi kepenų ląstelėse, gresia sunkiu apsinuodijimu.

Sergant kepenys užsiima organizmo valymu nuo toksinų ir nuodų, o alkoholis krūvį padidina daug kartų. Žmonėms, įpratusiems maišyti vaistus ir spiritinius gėrimus, dažniau išsivysto fibroziniai audinių pokyčiai ir kepenų nepakankamumas.

Alkoholio vartojimas gydymo antibiotikais metu gali neigiamai paveikti virškinamąjį traktą. Kai etilas patenka į skrandį, jis sukelia spūstis ir kraujagysles, todėl alkoholis lengviau pasisavinamas. Jei po trumpo laiko į virškinamąjį traktą pateks antibakterinis vaistas, vaistas nebus pilnai absorbuojamas ir gydymo poveikis sumažės iki nulio.

Antibiotikai gali neigiamai paveikti žarnyno mikroflorą. Pacientai, vartojantys šiuos vaistus, dažnai skundžiasi pilvo skausmais, išmatų sutrikimais, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu. Norint atkurti mikrofloros pusiausvyrą po antibiotikų kurso, dažnai skiriami prebiotikai ir probiotikai. Jei šiuo metu geriate alkoholinius gėrimus, galite užsikrėsti lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, pavyzdžiui, gastritu ar skrandžio opomis.

Alerginės reakcijos galimybė

Alkoholinių gėrimų sudėtyje, be etilo alkoholio, yra priedų, dažiklių, kvapiųjų medžiagų, konservantų. Galutinis jų sąveikos su antibiotikais rezultatas yra nenuspėjamas. Galimas pavojus yra lengvos ar sunkios alerginės reakcijos atsiradimas. Geriausiu atveju atsiras niežulys, odos paraudimas, čiaudulys, o blogiausiu – dusulys, Kvinkės edema ir mirtis. Jei asmuo pastebėjo tokius simptomus, būtina skubiai vartoti antihistamininį vaistą, o jei yra rimtų pasekmių, nedelsiant kviesti greitąją pagalbą.

Prieš vartodami vaistus, pacientai turi atidžiai perskaityti instrukcijas, patikrinti, ar veikliųjų medžiagų ir etanolio derinys yra saugus.

Alkoholio derinys su žinomomis antibakterinių vaistų grupėmis

Į disulfiramą panaši reakcija yra pavojinga gyvybei. Remdamiesi atliktais tyrimais, mokslininkai išsiaiškino, kurie vaistai jį dažniau sukelia, o kurie laikomi gana saugiais, kai jie vartojami kartu su alkoholiu.

Alkoholis ir nitroimidazolai

Nitroimidazolai laikomi plataus veikimo spektro antibiotikais ir naudojami tokioms ligoms gydyti:

• centrinės nervų sistemos infekcijos (meningitas, smegenų abscesas);
• žarnyno infekcijos;
• kvėpavimo takų ligos (pneumonija, plaučių abscesas);
• burnos ertmės infekcijos;
• įvairių etimologijų odos ligos;
• infekcijų prevencija operacijos metu.

Šios grupės vaistų negalima derinti su alkoholiu! Nors ne viskas taip paprasta. 2003 m. atlikti tyrimai neatskleidė neigiamo stipriųjų gėrimų vartojimo vartojant vaistus. Tačiau gydytojai įsitikinę, kad jų derinimo pasekmės gali būti tokios:

• aštrus pilvo skausmas;
• pykinimas Vėmimas;
• stiprūs galvos skausmai;
• šaltkrėtis;
• širdies ritmo pažeidimas;
• retais sunkiais atvejais išsivysto kvėpavimo nepakankamumas.

Moterys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad į disulfiramą panaši reakcija galima ne tik išgėrus ir suleidus vaistą, bet ir naudojant makšties kremą.

Alkoholis ir cefalosporinai

Cefalosporinai yra plataus veikimo spektro vaistų grupė, pasižyminti stipriu baktericidiniu poveikiu. Jie laikomi pagrindiniais streptokokų ir stafilokokų „naikintojais" ir gydo šias ligas:

• viršutinių kvėpavimo takų infekcijos;
• nosies, gerklės, ausų ligos;
• odos, minkštųjų audinių infekcijos.

Cefalosporinai dažnai skiriami esant pūlingam gerklės skausmui – vienai dažniausių infekcijų mūsų šalyje.

Visi cefalosporinai, kaip ir nitroimidazolai, gali sukelti į disulfiramą panašią reakciją. Pagrindiniai jos simptomai: pykinimas, galvos, pilvo skausmai, atsiranda dėl organizmo intoksikacijos. Į disulfiramo tipo reakcijos galimybę reikia žiūrėti rimtai, nes pasekmės gali būti rimtos, net mirtinos.

Yra vaistų, kurie nepriklauso dviem aukščiau išvardintoms grupėms, tai yra, jų sąveika su alkoholiu nesukelia į disulfiramą panašios reakcijos, bet turi ir neigiamų pasekmių.

Antibiotikai, su kuriais palyginti saugu gerti alkoholį

Nemažai antibakterinių vaistų buvo sėkmingai išbandyti dėl suderinamumo su alkoholiu, o jų derinys yra saugus organizmui.

• Penicilino grupės antibiotikai.
• Ekskrementai ir mukolitikai, kurie skiriami sergant plaučių ligomis, ploninai klampią skreplę.
• Priešgrybeliniai vaistai.

Minėtus vaistus galima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau tai nereiškia, kad juos galima saugiai nuplauti stipriais gėrimais! Geriausias variantas įvykių vystymuisi vartojant antibiotikus yra visiškas atsisakymas gerti alkoholį.

Kaip tinkamai derinti alkoholį ir antibiotikus – saugos priemonės

Geriausias variantas įvykių vystymuisi gydant pacientą antibiotikais yra atsisakyti alkoholinių gėrimų vartojant vaistus. Išimtiniais atvejais, kai negalite išsiversti be gėrimo, reikia laikytis šių saugos taisyklių:

• Paklauskite savo gydytojo, ar leistina alkoholį maišyti su vaistais ir pagalvokite apie galimybę atsisakyti stipriųjų gėrimų.
• Minimalus laiko tarpas tarp antibiotikų vartojimo ir alkoholio vartojimo yra 4 valandos. Trumpesnis laikotarpis yra kupinas didelių sveikatos problemų.
• Išgeriamas kiekis priklauso nuo lyties, svorio, esamos ligos sunkumo, gėrimo stiprumo ir neturi viršyti 300-350 ml.
• Etanolio yra ne tik stipriuosiuose gėrimuose (degtinė, konjakas, viskis), bet ir silpno alkoholio gėrimuose (vynas, šampanas, alus). Net jei alkoholio čia kelis kartus mažiau, gerti neapsieis be žalos sveikatai.

Pacientams, kuriems taikomas gydymas antibiotikais, kyla klausimas: kiek laiko po kurso leidžiama gerti alkoholinius gėrimus? Tikslų atsakymą gali duoti gydantis gydytojas, ir tai priklauso nuo kelių faktorių: lyties, žmogaus amžiaus, jo ligos pobūdžio, sveikatos, vaistų. Dauguma vaistų turi kumuliacinį poveikį ir toliau veikia organizmą pasibaigus jų suvartojimui. Medicinos specialistai rekomenduoja pradėti gerti alkoholį ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms po gydymo pabaigos.

Trys taisyklės vartojant antibakterinius vaistus:

1. Antibakteriniai vaistai gaminami ir skiriami įvairiomis dozavimo formomis: tabletėmis, sirupais, injekcijomis į veną ir į raumenis, akių lašais, tepalais, makšties žvakutėmis, inhaliaciniais tirpalais. Bet kokia vaisto forma gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
2. Alkoholinių gėrimų sudėtyje esantis etanolis kenkia žmonių sveikatai. Jo yra ne tik konjake, vyne ir aluje, bet ir sirupuose nuo kosulio, vaistinių augalų (saldymedžio, zefyro, ežiuolės, eleuterokoko) tinktūrose. Būtina ištirti vaistų, vartojamų kartu su antibiotikais, sudėtį.
3. Atidžiai perskaitykite vaisto instrukcijas, kad sužinotumėte, kaip jis suderinamas su alkoholiu. Jei instrukcijose rašoma, kad tyrimai šiuo klausimu nebuvo atlikti arba nėra informacijos, gydymo metu turėsite nustoti gerti alkoholinius gėrimus.

Antibakteriniai vaistai neša nereikalingą naštą organizmui ir skiriami sergant sunkiomis ligomis. Gydytojas gali skirti tik tam tikrą vaistą, visa kita priklauso nuo paciento, kuris visų pirma turi galvoti apie greitą pasveikimą. Sergančiam žmogui reikia laiku vartoti paskirtus vaistus, miegoti bent 7-8 valandas per parą, valgyti maistą, kuriame yra daug vitaminų ir mikroelementų. Alkoholio vartojimą šiuo laikotarpiu geriau pamiršti. Tai ypač pasakytina apie žmones, sergančius lėtinėmis širdies, kepenų, inkstų ligomis. Priešingu atveju neigiamos pasekmės neprivers savęs skinti. Gali būti:

• Centrinės nervų sistemos nepakankamumas ir laipsniškas smegenų ląstelių mirtis.
• Kūno intoksikacija, kurios simptomai yra viduriavimas, pykinimas, vėmimas.
• Inkstų pažeidimas, šlapimo sistemos problemos.
• Širdies ritmo pažeidimas.
• Gastritas, skrandžio opos.
• Žarnyno mikrofloros pažeidimas.
• Kepenų pažeidimas, sukeliantis laipsnišką ląstelių mirtį.
• Sumažėjęs imunitetas, organizmas pats nepajėgs kovoti su infekcijomis.
• Kardiopalmusas.
• Kraujospūdžio padidėjimas yra pavojingas hipertenzija sergantiems pacientams.
• Išmatų sutrikimas, pasireiškiantis vidurių užkietėjimu ar viduriavimu.
• Silpnumas, mieguistumas, jėgų praradimas.
• Depresinė būsena, nervų suirimas.
• Irzlumas, nemiga.
• Intelektinių gebėjimų mažėjimas, atminties susilpnėjimas, dėmesio koncentracija.
• Karščiavimas ir šaltkrėtis.
• Stiprūs galvos skausmai.
• Traukuliai.
• Alerginės reakcijos, pasireiškiančios niežuliu, bėrimu ir odos paraudimu.
• Pasunkėjęs kvėpavimas ir Kvinkės edema – laiku nesuteikus medicininės pagalbos, tai baigiasi mirtimi.
• Gydymo poveikis yra minimalus arba jo nėra.
• Liga gali tapti lėtine, pablogindama paciento gyvenimo kokybę.

Alkoholis mažomis dozėmis papildys šventę ir padės atsipalaiduoti. Tačiau jo naudojimas ligos metu nesuteiks jokio malonumo ir gali pakenkti kūnui. Tai yra pagrindinis dalykas, kurį žmogus turėtų atsiminti, pats nuspręsdamas, ar verta maišyti alkoholį ir antibiotikus.